MINDAUGAS: „Sagra, sagra..“ (liet. Šventė šventė) šaukia gatvės plakatai ir mes nesusilaikome nenuvažiavę.. šventės pas italus, kaip čia pasakius, pasivalgymas drauge.. todėl aplankę keletą tokių švenčių, kuriose labiausiai į akis krenta seni it pasaulis ir visur esantys blizgučių/saldainių/suknelių/kiniškų žaislelių pardavėjai, labai apsidžiaugėm netikėtu atradimu.. eee.. pavalgyti drauge kitaip.. žaidimas vadinasi „žaidžiam viduramžius..“ o kodėl gi ne.. senamiestį turi nuo neatmenamų laikų.. reikia tik vaizduotės.. ir jie ja nesiskundžia.. visas tris dienas
Pirmą dieną eitynės miesto gatvėmis.. iki abatijos.. būgnai, ugnys.. praeina.. tiksliau prisistato visi gyventojai.. amatininkai, kariai, dvasininkai ir pirkliai.. skirtingi rūbai bei atributai.. kitomis dienomis tiesiog gyvenama.. savo miesto kvartale papuoštame herbais bei spalvotomis vėliavomis.. kiekvienas pagal savo vaidmenį.. amatininkai riša, kala, lydo.. kariai treniruojasi šaudydami iš lankų, pasikarduodami.. dvasininkai susikaupę ties popieriaus bei alaus gamyba.. pirkliai.. tiesiog prekiauja.. batais, kailiais, peiliais, lankais, ragais ir dar šimtu visokiausių tiems laikams būdingų, reikalingų daiktų.. jokių plastmasių, kinietiškų tapkių ir lempučių (gaila išsigimusios Kaziuko mugės).. tikrų tikriausi viduramžiai.. ir jie taip įtraukia, kad atsidūrus už sienamiesčio vartų pasijunti lyg.. niekada nebenorėtum grįžti į XXI amžių..