RIMANTĖ: Norisi pasigirti, oi kaip norisi. Tai ir giriuos. Šneka tie mūsų vaikai itališkai. SUPRANTA ir ŠNEKA lengvai bei patogiai. Buvom savaitgalį atsivežę Gajos draugę Syria, tai jau mašinoje širdis apsalo klausant, kaip dukra pasakoja draugei, kurie žaislai jos, kurie brolio, ką jos veiks pas mus ir t.t.
Gaja pavertėjauja Mindaugui parduotuvėje, prie mokyklos, bibliotekoje. Man – ne, nes aš pati veržiuosi pademonstruoti kasdien gausėjantį žodyną :D.
Rojus sugeba taip žongliruoti itališkais žodžiais, kad prajuokina draugelius ir Gajos drauges. Žinoma, kiek ten tiems vaikams reikia – pasako „pipi“, „caca“(liet. sysiu kaku) ir jau kvatoja ;). Bet jis jau moka ir spręsti problemas KALBANTIS. Pavyzdžiui, darželyje auklėtojai paaiškino, kad vaikai jaučiasi blogai, jei visi dirba, o vienas žaidžia. Itališkai paaiškino, jei ką. Ir buvo suprastas.
Vėja, net ir mieste išgirdusi „ciao ciao“, iškart ima mojuoti rankute, ateina kviečiama itališkai, duoda bučkį, atneša daiktą, moka sakant žodį parodyti nosį, akis, akinius, tėtį, sesę ir brolį.