Saragiolo kaimas - Toskanos regionas Kaštainiai ir Karina
RIMANTĖ: Surinkę ir sėkmingai realizavę derlių Lietuvoje, išskubėjome lenkti nugarų į Italiją. Vasaros pradžioje, ropinėdama žydinčių kaštainių pilnomis Toskanos kalvomis, nedrąsiai ėmiau svajoti apie susitikimą su jais rudenį... Mmm... svajones sėmiau pilnomis rieškutėmis. Iš pradžių buvo svarbu tiesiog kaštainiai, paskui jau ėmėm riesti nosį ir dairytis tik didelių, tik dailiai taisyklingų, tik...
Ačiū mūsų mielajai draugei Karinai, užrodžiusiai kaštainingas vietas – mamma mia – tamsūs, blizgantys it sabalo kailiukas, didžiuliai. Jei būsite Saragiolo spalio pabaigoje, nepatingėkite liptelėti prie bažnyčios – ten ir tik ten yra puikiųjų marrone.
Antraeilį vaidmenį atliko didžiulis graikinis riešutmedis – mušinėti riešutaičius su pagaliu buvo miela pramoga visai šeimai. Vaikus įsuko sportinis azartas ir jie entuziastingai klykavo ragindami Mindaugą: „drąsiau, aukščiau, daugiau au au au au..“
Prie derliaus rinkimo apeigų priklausė ir... grybavimas. Amiatos šlaitai nėra matę mums įprastų ir „suvaldomų“ sąmanų, ten tik krūvos sausų lapų, kurių krūveles reikia mikliai vartyti ilgomis lazdomis ir krapštyti didžiulius baravykus. Hm hm, taip skamba reikalas iš teorinės pusės, iš praktinės „suskambėjo“ tik keli šungrybiai, kelios žvynabudės (itališkai skamba „pomorižai“) ir – valio valioooooo – baravykas. Taigi derliaus nurinkimą Toskanoje paskelbėme įvykdytu :).
