RIMANTĖ: Gal tai tik vykęs piarinis triukas ar rašytojų vaizduotės vaisius, bet man dar vaikystėje įspūdį paliko indėnai, kurie mokėjo gyventi iš tiesų harmoningai. Mano supratimu, tai reiškia būti gamtos dalimi ir suvartoti tiek tiek, kiek reikia. Griežtai.
Štai mes jau net neklausiame savęs, kiek mums reikia, mes NORIME. O akys, kaip žinia, už pilvą didesnės :) - norime vis daugiau/labiau/geriau. Didesnio „torto“ gabalo, greitesnio aptarnavimo, platesnio pasirinkimo, stipresnių pojūčių...
...kasmet didėjančio atlyginimo, įmonės plėtros, nuolatinio ekonomikos augimo... Bet juk tai turi turėti pabaigą? Ir ar tai bus „happy end‘as“?