RIMANTĖ: Viena iš manųjų baimių dėl gyvenimo Italijoje, buvo... kad neturėsiu... KĄ SKAITYT... Taip taip, gyvenimas be knygos po ranka – tik egzistavimas :P
Laimei, biblioteka Maruggio dirba, o ir knygų kelios lentynos yra. Žinoma, itališkų. Šiek tiek neramu vidujai buvo imant storą romaną į rankas, bet kad moteriški žurnalai jau buvo pradėję erzinti savo paviršutiniškumu ir tokiomis istorijomis kaip „Esu vyresnio amžiaus, o kai jauna kaimynė iš viršutinio aukšto suorganizavo labai trankų vakarėlį , tai nustūmiau ją nuo laiptų..“
Taigi, pasiėmiau ir... skaičiau sau. Ir SUPRATAU (na, italų kalba nėr laaabai sunki). Bent jau taip skelbiau garsiai, kol su savo pastebėjimais manęs nekontratakavo Mindaugas: „o tu esi tikra, kad supranti.. teisingai?“.
O Dieve, kaip jis moka pabarstyti pipirais mano saldųjį skaitymo malonumą... hrrr... Na, gerai, o jei neteisingai? Jei pagrindinis herojus, užuot parėjęs namo, dėl mano (ne)supratimo, nuėjo į barą?? Sakyčiau, kad romano įdomumas nuo to ne tai, kad nenukentėjo, o tik praturtėjo. Juk sutikti nuosavą žmoną bare, o ne namuose, žymiai labiau intriguoja.
Arba... užuot savo kepykloje kepęs bagetus, iškepė morkų keksiukus?? Ir N miestelio gyventojai, privalgę jų pusryčiams, pasiryžo keisti gyvenimą iš peties. Taipogi sveikintinas posūkis ir kepyklos produkcijos, ir gyvenimo veiklos asortimente.
Tiesiog romanas romane. Jau apskritai skaitant knygą dirba vaizduotė, o skaitant kita kalba jai tenka paplušėti viršvalandžius, kurie žiū pamažiukais pavirs... nuosava knyga.
O apie kepimą aš čia užsiminiau ne šiaip sau :P. Ta mano PIRMOJI itališkai perskaityta knyga yra Sarah-Kate Lynch „Pane e cioccolato“. Tikrai kaip duonelė su šokoladu :) Na, tuo šokoladiniu užtepuku. Net nepatingėsiu išversti duonos recepto (vaje, darausi kažkokia Beata-Agnė-Renata aka kulinarinė blogietė), kuriai – tarsi dedikuotai Slow food gerbėjams – pagaminti prireiks ne valandos ir ne dienos, o... dviejų savaičių... tra lia lia :)
Sudėtis
50 g ruginių miltų
450 g rupesnio malimo kvietinių miltų (na, tų ne visai baltų :) )
175 g natūralaus raugo
10-15 g druskos
330-350 g vandens (pageidautina šaltinio)
Pirmoji diena: išspauskite trijų šviežių obuolių sultis, perkoškite ir palikite ilsėtis inde arba ąsotyje, pridengdami jį tik iš dalies.
Penkta-dešimta diena: kai sultys akivaizdžiai fermentuosis ir suputos, paimkite molinį dubenį, supilkite ten sultis ir sumaišykite su 200 g miltų ir 200 g vandens. Tuomet vėl palikite ilsėtis, uždengdami maistine permatoma plėvele, prieš tai ją rūpestingai subadę.
Vienuolikta diena: Pridėkite dar 200 g miltų ir 200 g vandens. Tuomet vėl palikite ilsėtis.
Dvylikta diena: Pašalinkite pusę turinio ir vėl pridėkite 200 g miltų ir 200 g vandens. Tuomet vėl palikite ilsėtis.
Trylikta diena: pakartokite ankstesnę procedūrą ir kartokite ją kasdien tuo pačiu metu, kol įsitikinsite, jog jūsų raugas gyvybingas ir energingas – nuo vieno iki kito papildymo jis turėtų pasiekti indo kraštus, putoti ir kvepėti skvarbiai, panašiai kaip sidras. Jei norėumėte, kad raugas „augtų“ greičiau, kartokite „operaciją“ dukart dienoje. Stenkitės jo neperkaitinti, neperšaldyti ir nelaikyti alkano. Visai kaip vaiko :).
Tiesa, šaldytuve paruoštą raugą be papildymo operacijos galima laikyti ilgiausiais dvi savaites. Jei ruošiatės kepti duoną, ištraukite raugą iš šaldytuvo bent prieš dvi dienas, leiskite atšilti iki kambario temperatūros, įmaišykite miltų bei vandens ir naudokite po įmaišymo praėjus aštuonioms-dvylika valandų.
Kai jau pajusite, kad raugas pakankamai aktyvus, pamėginkite paruošti kokį „sultingą“ duonos kepaliuką. Reikia minkyti rankomis DAUG ir kantriai, kad mišinys sustiprėtų, duona iškiltų labiau, minkštimas būtų pilnas skaniausių skylučių, o pluta turėtų stiprų, rūgštų, autorės su sūriu (įdomu, kokiuuu??? :) lyginamą skonį.
Man labai patiko, kad autorė akcentuoja, jog jokios tešlos maišyklės/minkyklės čia netinka, nes turi išmokti rankomis pajusti, kada tešla bus tinkama ;)
Taigi, sumaišykite visas sudėtines dalis išskyrus druską dideliame dubenyje. Tešla turi būti pakankamai šlapia, bet jei nedrąsu, pilkite tik 330 g vandens. Leiskite pailsėti penkias minutes ir tuomet suberkite druską. Minkykite penkias dešimt minučių ant plokščio paviršiaus nedėdami papildomų miltų, kol tešla taps lygi ir elastinga. Tuomet sudėkite ją į tą patį dubenį ir uždengę palikite trim keturiom valandom. Būtinai palikite keletą angelių, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Švelniai paminkykite ir palikite dar vienai valandai. Suformuokite pirminę kepalo formą lankstydami ir sukdami jį, leiskite pailsėti dešimt minučių, tuomet suteikite galutinę formą, apvoliokite miltuose ir „įklokite“ į kepimo formą (maždaug 25 centimetrų skersmens), kurioje jau laukia gerai gerai (kad nepriliptų duona) išmiltuotas lininis audinys. Beje, audinio po kepimo plauti nereikia :) Tokį paruoštuką palikite pailsėti pusvalandžiui, tuomet įdėkite nakčiai į šaldytuvą ir ištraukite valandą prieš kepimą.
Paruoštuką palikite ilsėtis formoje tris valandas, tuomet padėkite ant darbastalio (hmm.pageidautina – pašildyto :) ir su aštriu peiliu greitai ir smarkiai subadykite tešlos paviršių, kad garas galėtų išeiti. Kepkite 20 minučių iki 250 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, ir dar 10 minučių – sumažinus temperatūrą iki 200 laipsnių. Jei norite traškios plutelės, BŪTINAI drėkinkite orkaitę, kol duona kepa – atidarykite dureles, greitai apipurkškite sienas ir uždarykite.
Iškepusi duona bus gražios riešutinės spalvos, o „pabeldus“ skambės tuščiai.
KNYGOS AUTORĖS PASTEBĖJIMAI: kaip žinia, aktyviosios raugo (mielių) sudėtinės dalys sklando ore, taigi jo augimas gali svyruoti priklausomai nuo zonos (romano veiksmas vyko iš pradžių Prancūzijoje, vėliau – Anglijoje). Kartais raugo auginimas vyksta „ne pagal programą“ – įsimeta koks neprašytas pelėsis ar panašus „netapažintas objektas“. Tik neskubėkite išmesti raugo! T.y. jo viso. Nukrapštykite dalį ir vėl mėginkite. Rašytojai prireikė DVIEJŲ mėnesių, pilnų klaidų ir nemenkų pastangų, kol triūsas buvo apvainikuotas kvepiančia, traškia, minkšta ir gardžia sėkme.
P.S. Siūlau darbų pasidalijimą – aš receptą išverčiau... uf uf uf..., o jūs jau pagaminkite, ok? IR PARAŠYKIT, KAIP SEKĖSI :) NEKANTRIAI LAUKSIU (galite rašyti dienoraštį... apie raugo gyvenimą..)