Mirante kaimukas - Apulijos regionas Rugsėjo 1d. x 2

MINDAUGAS: Kas skaitydamas užkliuvo už frazės apie Gają „Dusetų Kazio Būgos gimnazijos“ pirmokę, tam medalis už akylumą :P. Taip taip, visų močiučių ir šiaip neabejingų visuomenės veikėjų džiaugsmui išleidome mes savo vyresnėlę moksluosna.. ačiū Mindaugo sesei apšvietusiai apie savarankiško mokymosi galimybę..

Kadangi buvom patogiai įsitaisę prie Sartų ežero, labai ir nesiplėšėme: šmaukšt taukšt, ir turim pirmokėlę. Kas smagiausia, kad iš tikrųjų į mokyklą keliavome ne vieni, o kartu su Gajos gera drauge Laisvyde - mergaitės ruošėsi, puošėsi, kasas pynėsi, kaspinus rišosi ir šypsenas blizginosi.

Žinoma, prieš tai mokyklos administracija paaikčiojo už širdies susigriebusi, kad „oi, taip dar nebuvo, ai, čia ne Vilnius, ui, ką daryti“, bet, reikia pripažinti, tuoj pat susistematizavosi ir perskaitę tris su puse lapo pasiruošė viskam.. suraitė kitonišką prašymą priimti į mokyklą (nurodėme, kad mokysimės savarankiškai ir kokiu dažnumu atsiskaitinėsime), o mes savo valia padėjome parašą :)..

Savo ruožtu norisi kažkaip paagituoti ir draugus, bičiulius ir kitus prietelius, esančius, o gal tiksliau nesančius Lietuvoje, pasinaudoti šia galimybe, nes.. tuštėjančioms mokykloms tai atsineštas vaiko krepšelis, vaikams - glaudesnis apsikabinimas su gimtąja kalba, o ir patiems tėvams galimybė savo atžalas paruošti planui B, jei kartais užsienis pasidarys nebemielas ir teks pargrįžti.. kalbėsit/rašysit lietuviškai..

Audėm mintį, kad būtų įdomu leisti vaikus ir į itališką vaikų darželį ir mokyklą.. taigi vos tik įsikūrėme, šeimininkės paprašėme pasmalsauti dėl tokios galimybės.. kai grįžusi paklausė, nuo kada norime leisti vaikus mokytis, atsakėme iškart "nuo rytojaus" :).. užpildėme prašymus ir.. turguje nupirkome uniformą Gajai, o Rojus savąją gavo dovanų.. taigi po keletos dienų jau viso miestelio mamos šnabždėjosi apie kažkokius naujokus.. einant tik ir girdėjosi "Gaja.. Rojus.. Gaja.. Rojus.."