Netoli Saturnia miestelio - Toskanos regionas Specialiai KATINUI
RIMANTĖ: Ir vėl visi klausinėja, kodėl mes pasiėmėme į kelionę katiną. O kaipgi galėjome neimti? Ne tik todėl, kad savo laiku skaitėme Egziuperi „Mažąjį princą“ ir širdies kertelėje saugiai pasidėjome atsakomybės už prisijaukintuosius jausmą. Juk KICIUS – mūsų šeimos dalis. Taip taip, visateisis komandos narys, vertas garbingo keliautojo vardo.
Jau važiuojant į Italiją saugojo mašiną nuo vagių įnirtigai urgzdamas ir nagais drąskydamas stiklą. O dabar visur eina su mumis ir apskritai aktyviai dalyvauja: prižiūri kepamą mėsą (kai šašlykus ruošėme), lydi į/iš parduotuvėlės, šildo kojas šaltomis naktimis, vaiko peles (naktį) ir vištas (dieną), kurios tik ir tyko nugvelbti ką nors iš palapinės ar lėkštės.
Net kai laukėme autobuso į Grossetą, jis veržėsi važiuoti su mumis – vos atkalbėjome, kad didmiesty jam nebus įdomu, o pieno prižadėjome parvežti :).
Kicius ir vaikai – tarsi LAKMUSO POPIERĖLIS. Prašydami nakvynės taip patikriname žmones – juk tie, kurie myli gyvūnus ir vaikus, paprastai myli ir gyvenimą, ir artimą savo, nors pastarasis šiuo atveju yra iš sąlyginai tolimos šalies :).
