Mirante kaimukas - Apulijos regionas Vaikų gimtadieniai
RIMANTĖ: Dėl ko ilgesingai prisiminsiu Italiją? Maistas? Taip. Gamta? Be abejo. Žmonės? Irgi :) Bet svarbiausia – VAIKŲ GIMTADIENIAI. Gaja su Rojumi jau turi po du savo sąskaitoje, nors jei žiūrėtume priekabiau, Rojui pasisekė sudalyvauti dar ir tuose, į kuriuos buvo kviesta tik Gaja :). O viename dalyvavo mūsų visa šeima.
Įspūdžiai neišdildomi: apie dvidešimt įvairaus amžiaus vaikų (nuo 1,5 iki 15 metų) darė, ką norėjo. KĄ NORĖJO IR KAIP NORĖJO. Lakstė, šoko, valgė, sėdėjo, dūko, stebėjo, dainavo, rėkavo. Buvo pasamdyta ir jų užėmėja/linksmintoja, tačiau nežinau, ar jos buvimas kažką keitė :)
Epizodiškai pasirodė dėdės ir tetos, dar močiutė, visi kalbėjosi su visais, užkandžiavo ir – kas svarbiausia – nė kiek nenuobodžiavo. Ta proga dar prisiminiau Rojaus grupės tėvų susirinkimą Alessandros (labai ir labai mielos mamos, su kuria jau susidraugavome) namie. Scenarijus buvo panašus – vaikai klykavo, su batais laipiojo per visus baldus, suposi ant stiklinio staliuko, trupino picą ne tik svetainėje, bet ir tėvų miegamajame... O kad kas bent akim mirktelėjęs būtų... Balso pakėlimas turbūt šioj plotmėj išvis neegzistuoja. Ir... visi sveiki (vaikai taip pat :).
Tai va, nepažadu, kad pasiseks perkelti identiško gimtadienio augalėlį iš itališkų žemių į lietuviškąsias, bet aš labai pasistengsiu, nes kai gimtadienyje dalyvauja VISA KLASĖ (ir dar nemažai tėvų), tai gaunasi tooookia jauki ir gaiv(ališka)i natūrali CEMENTOVKĖ, kad oi :D
