MINDAUGAS: Čia, www.vacanzemirante.it, kur dabar gyvename (Apulijos regione, Taranto provincijoje, didesnis artimiausias miestas Manduria), daugiau vasarnamių kvartalėlis šalia jūros, o ne gyvenvietė. Na, tokių lietuviškų kolektyvinių sodų atitikmuo :) adreso nėra, bent jau mūsų navigacijos sistemoje :)... Patys sau lengvai pavydime... Iš esmės paveikslėlis it iš kokios saldutėėėlės reklamos: dangus be debesėlio, švelnaus smėlio paplūdimys, septynių spalvų jūra, liaunų rudų gražių nuogų vaikų suaugusiųjų katino kompanija... ir užrašas per visą ekraną IR TU GALI TAI TURĖTI :)
Tačiau staiga įrašas ima pašėlusiu greičiu suktis atgal... į tą vakarą (o gal jau buvo naktis?), kai tik čia atvažiavome... ekranas užtemsta... fone girdisi vėjo, beveik audros kaukimas... Tarsi pro miglą ima kažkas ryškėti... „Kažkas“ – pats tinkamiausias apibūdinimas: aplink plyti beformiai dykrai, palmės šalia duobėto kelio desperatiškai mojuoja sparnais, pavieniai žiburėliai atrodo beviltiškai pasiklydę,... Kamera tamsoje užkabina vienišą mašiną, kuri irgi atrodo pasiklydusi. Viduje – penki išsigandę keleiviai (neskaitant katino)...
„Hmmm... jooo... mmmm... eeee.... Rytas už vakarą protingesnis...“ – sakome mes ir gulame miegoti... ryte žvilgsnis į jūrą užgniaužė kvapą, smėlio purumas užkuteno ne tik pėdas, bet ir širdį, saulės glamonėjančios rankos mikliai išlukšteno mus iš visų visutėlaičių drabužių...
Gamta čia stebuklinga... kažkuo panaši į mūsų Kuršių Neriją.. kopos.. ir į Portugalijos pajūrį.. uolos.. smelėtas ir tuštutėlis paplūdimys.. jūra žaliai pilka ankstyvais rytais... dieną ji žydrai mėlyna... su auksiniu saulės taku, o banguodama kartais sužybsi raudonų dumblių viršūnėlėmis. Namas, kuriame gyvename, yra kokie du trys šimtai metrų nuo jūros.. pasislėpęs už pušaičių giraitės.. geras atstumas pasivaikščioti ir pasislėpti nuo vėjo.. Gyvename viename iš dviejų butų, du kambariai su virtuve ir vonia.. yra šiltas vanduo (tiesa, iš krano bėga sūrus vanduo, nes gėlo jie neturi.. nereikės druskos :] ), dujinė viryklė, šaldytuvas, skalbiankė, šimtas vienas puodas ir visi namų apyvokos rakandai.. netgi šašlykinė.. šeimininkė Heikė.. vokietė, prieš penkiolika metų ištekėjusi už italo.. pastatė net vaikišką lovelę ir virtuvinę kėdę.. beje, jie gyvena kitame name šalimais.. dešimt metrų.. tai kažkaip nesijaučiam visiškai atskirti nuo civilizacijos.. ir saugiau.. kaimynystėje yra ir šeši.. tikriausiai, nes visų dar nesuskaičiavome.. katinai (keturi juodi).. ir mūsų Kycius nespėja šnypšti ant visų.. jam irgi kompanija..
RIMANTĖ: Labai smalsu – ką padovanos/atvers ši vieta? Kodėl mes būtent čia? Tarp tų dviejų kurortinių miestelių (Campomarino ir San Pietro in Bevagna), kurie vienodai tušti. Koks jų vaizdas yra tikrasis – tie dešimt mėnesių, kai užvertos langinės tarsi užmerktos akys, siūbuoja suskleistų skėčių blakstienos, o vienintelis per dieną pamatytas žmogus yra... nupieštas koncerto afišoje....ar tie vienas-du, kai staiga užplūsta upės visko visada visaip norinčiųjų, tekančios jūros link ir atgalios, ten ir šen, pirmyn ir atgal ir taip be perstojo, dieną naktį, kol vėl akimirksniu lieka tik vėjas vėjas vėjas, tuščiomis gatvėmis ridinėjantis paliktas šiukšles...
Butelyje laabai jauku... yra toks pusiau fotelis, pusiau sofa, ant kurio susirangius labai gera skaityti... italų kalbos vadovėlį :) Vėl į rankas jis įlipo – gera mokytis ir suprasti, kad jau daug ką moku. Atsimenu žodžius, frazes, visas buitinis lygmuo a la „kuo tu vardu ir kiek kainuoja kilogramas žalių pomidorų?“ jau įveiktas. Net vaikams pasaką itališkai pradėjau skaityti – lai sukasi smegenėlės :) Įsivaizduoju, kaip gera jiems bus po metų kitų grįžti į Italiją ir jaustis čia kaip namie :) Viskas bus lengvai pažįstama – kalba girdėta, vietos matytos, žmonės suprantami. Bandau įsivaizduoti, koks tai geras jausmas. Turbūt taip jaučiasi tikri kosmopolitai – tie, kuriems visur namai (nesinori sakyti, kad visur „be namų“ :)), tie, kurie moka prisijaukinti bet kurią vietą. Pamilti ją bent truputį, bent tiek, kiek gali/nori – kvapnų spyglį, vėsius vėjo pirštus, bangų mūšą brėkštant dienai... ir tą buvimą su savimi. Save.