RIMANTĖ: O mes nenorime, kad jiems tarsi girnapusė ant kaklo būtų pakabintas REIKIA. Tikrai nereikia, nes gali būti įdomu, naudinga ir netgi miela. Ot . Tad mes juos motyvuojame visaip, kaip sugalvojame.
Kai Rojus sako, kad nori daryti, ką nori (t.y. žiūrėti filmukus visą dieną neiškeldamas kojos ne tik iš namų, bet ir iš lovos), mes džiugiai pritariame, tik patiksliname, jog iki tokios prabangos gyvenime reikia šiek tiek pasimokyti. Palavinti gebėjimą bendrauti, kurti, parduoti :). Savo idėją, pavyzdžiui.
Kai tokios (ne)nuotaikos aplanko Gają, sakome jai, kad mokykla atveria naujas galimybes – tik eidama į mokyklą ji susidraugavo su Syria, galėjo dalyvauti daugybėje gimtadienių ir netgi paragavo kuo įvairiausių makaronų. Žinoma, ir rašyti, ir skaičiuoti mokėti yra neblogai – jau vien tam, kad parduotuvėje nusipirktum pieno, o ne kefyro ir kad pardavėja grąžą teisingą duotų.
Kas įdomiausia, į mokyklą labai norėtų eiti Vėja. Kaip čia tą entuziazmą užkonservuoti ir išsitraukti po kelių metelių?
O kaip jūs su tuo nenoru tvarkotės?