RIMANTĖ: Kadangi apėmė nenumaldomas namų ilgesys, leidau sau mintimis nuklysti į pradžių pradžią... Kam įdomu – atvažiavome su trim nakvynėmis: Krokuvoje (iki jos važiavome apie 14 val.), Vienoje (apie 10 val.) ir Castelfidardo (prie Anconos) (apie 12 val.). Labai gerai išsidėliojo visi draugų draugai, tai labai svetingai priėmė, smagiai pasibendravome, lauktuvių privežėme ir šiaip smagu, kai kažkas laukia :)
AND... SPECIAL THANKS TO :)))) mūsų bičiuliui Viliui už Heinzi kontaktus ir mano kolegei Raimondai už Baibos kontaktus.
DZENKUJE for Waldemar
DANKE for Heinzi
PALDIES for Baiba
Labai smagiai balandžio 2 d. apie dešimtą val. vakaro pajudėjome iš Vilniaus. Žinoma, krovėmės VISĄ dieną, chi chi, Mindaugas įsivaizdavo, kad įmanoma bus išvažiuoti ryte.
Per naktį vigiavome Lenkijos keliais, ankstyvą popietę (ne rytą, nes tik ketvirtoje degalinėje buvo .... LEDŲ ir įmanoma atsiskaityti kortele...) pasiekėme dailiąją Krokuvą. Kas dar nebuvę – apsilankykite būtiniausiai. Pabendravome su žaviuoju Waldemaru, kuris šiaip jau gyvena Ispanijoje, Valencijoje ir yra puikus mėgavimosi gyvenimu pavyzdys.
Viena... deja, apie ją negaliu pasakyti nieko... gal kitą kartą, kai vaikai bus didesni ir oras šiltesnis.. Užtat Heincas, Viliaus bičiulis, bei jo mergina Aleksandra – labai smagūs ir puikų humoro jausmą turintys austrai. Po geriausių Paryžiaus namų vertų pusryčių ir prašmatnios serviruotės pradėjome balandžio 4 rytą ir nusiteikėme dvylikos valandų kelionei.
Nusiteikimas labai pagelbėjo – 9 vakare sklandžiai pasiekėme Castelfidardo –kalnų miestelį Marche regione, kur mūsų laukė Baiba su Marco ir Sofia. Ir Lakštinių apkepu bei skanutėlių Sicilijos apelsinų dėže. Niam niam. Baiba labai vaizdžiai apibūdino vietos italus ir jų susicementavimą šeimoje – draugai egzistuoja iki susituokiant, paskui bendraujama iš esmės tik su šeimos nariais ir giminaičiais. Va.
Rytą ji mums parodė vertą nuodėmės žaislinį primenantį Sirolo kaimelį su kvapą gniaužiančiu paplūdimiu. Pasiganę po žavnigas vietas ir draugiškai papietavę išskubėjome į Terraciną, nes signora apreiškė, jog išvažiuos dienai ar dviem, žodžiu, reik reik skubėti (kaip pasirodė, tai buvo dar viena „antis“, nes ji išvažiavo ryte, o grįžo vakare, taigi mes iki šiol graužiamės, kad negalėjome ilgiau pabūti pas Baibą :( )